
Vilnelės upės vandens kokybinis ir bioįvairovės tyrimas
30
- Kristina Baranova
- Kristina Baranova
Ar upės vanduo tinkamas maudynėms?
Pamokos metu mokiniai susipažins su biologiniais indikatoriais, kurie leis spręsti apie vandens tinkamumą maudynėms. Mokydamiesi atlikti cheminius vandens tyrimus lauko sąlygomis, pagilins savo žinias apie cheminių medžiagų įtaką gyviesiems organizmams ir mums patiems.Mokiniai gebės paaiškinti bioindikatorių ir kokybiško vandens ryšį, vandens svarbą ir įtaką mūsų gyvenimui, gebės įvardinti galimas pasekmes viršijant cheminius vandens rodiklius.
Savarankiškai atliks biologinių indikatorių paiešką ir juos identifikaciją, taip pat atliks amoniako, amonio jonų likučių, nitritų cheminę analizę su rinkinio vandens tyrimams pagalba.
Šią veiklą taip pat galima integruoti biologijos ir chemijos pamokose vanduo ir tirpalai, aplinkosauga, žmogaus poveikis aplinkai taip pat pritaikyti per gamtos pamokas.
Nuotrauka iš DI Copilot
Įvertinti vandens kokybę remiantis vandens cheminės sudėties analize ir biologiniais indikatoriais.
1. Mokiniai susirenka sutartoje vietoje Vilniuje, N. Vilnios mikrorajone. Kartu su mokytoju ir lydinčiu asmeniu nueina prie Vilnelės upės, kuri ribojasi su N. Vilnios parku. Tyrimui parenkama 10-20 metrų ilgio pakrantė su patogiu priėjimu prie vandens.
2. Mokytojas, remdamasis pamokos planu, atlieka apšilimą pateikdamas klausimus. Klausimai reikalingi mokinių sužadinimui ir paruošimui darbui.
3. Mokytojas praneša kokias užduotis atliks mokiniai ir koks užduočių tikslas: atlikdami bioįvairovės vertinimą mokiniai panaudos biologijos žinias, pasinaudos mokytojo žinynais arba išmaniuoju telefonu susipažins su nežinomais upės gyvūnais, kuriais remiantis bus galima daryti prielaidą apie vandens kokybę gyvūnams, o jei vandens kokybė palanki gyvūnams, tai toks vanduo tiks ir žmonėms maudytis. Atlikdami cheminę analizę mokiniai sužinos vandens pH, amoniako kiekis neviršys normos, tai leis daryti prielaidą, kad vandenyje nėra daug pūvančių organinių medžiagų. Jei amonio jonų koncentracija neviršija normos, tai vandens skonis nebus prastas. Jei nebus nustatytas per didelis nitritų kiekis, tai bus galima daryti prielaidą, kad deguonies kiekis yra pakankamas,o į vandenį patenka tik nedidelis kiekis aplinkinių teršalų.
4. Mokytojas ar patys mokiniai susiskirsto grupėmis po 15 žmonių. Mokytojas paaiškina, kad viena grupė atliks cheminius, kita - biologinės įvairovės tyrimus, tada apsikeis priemonėmis.
5. Kiekviena grupė iš 15 mokinių papildomai susiskirsto po 3 mokinius, gauna užduočių lapus, ant jų užrašo komandos narių vardus.
6. Grupių nariai perskaito užduotis, prireikus, mokytojas papildomai paaiškina kiekvieną užduotį.
7. Atlikę biologinės įvairovės arba cheminius tyrimus, atiduoda priemones priešingai komandai ir pasiima reikalingas priemones bei tęsia tyrimus. Atlikę tyrimus, atsako į lapuose pateiktus klausimus.
8. Visos mažosios komandos (po 3 žmones) užpildo užduočių lapus ir atiduoda juos mokytojui. Refleksijose pažymi ką naujo sužinojo (pvz. naujų gyvūnų pavadinimus), ko išmoko (pvz. kaip atlikti bioįvairovės vertinimą ar vandens cheminį tyrimą), kur galės pritaikyti (pvz. kitų upių ar vandens telkinių vertinimui, maudymosi tinkamumui), kaip sekėsi dirbti komandoje.